Dėdės Tomo trobelė

„Dėdės Tomo trobelės“ autorė, amerikiečių rašytoja Harieta Bičer-Stou (1811-1896) gimė Konektikuto valstijoje, dvasininko šeimoje. Dar neturėdama trylikos metų, ji pradėjo mokytojauti, vėliau persikėlė į Ohajo valstiją, esančią prie pat vergvaldinių Pietų. Mokytojos šeima ne sykį suteikė prieglobstį pabėgusiems vergams, kurie Šiaurės valstijose ir Kanadoje gelbėjosi nuo persekiojimo.

Rašytoja išgarsėjo knyga „Dėdės Tomo trobelė“ (1852; liet. 1914, 1923, 1951, 1962, 1980), parašyta abolicionistų — negrų išlaisvinimo šalininkų — žurnalui „Nacionalinė era“. Per pirmuosius metus buvo parduota 300 000 knygos egzempliorių (tais laikais negirdėtas skaičius!), ji išversta į keliasdešimt kalbų.

„Dėdės Tomo trobelė“ — pirmoji knyga, taip ryškiai vaizduojanti gal juodžiausią ir gėdingiausią Amerikos laikotarpį, vergijos baisumus, nežmonišką vergų gyvenimą ir žiaurų vergvaldžių, ypač Pietų valstijų plantatorių, elgesį su negrais. Tik geriausi iš jų (jaunasis Šelbis, Šen Kleras) supranta, kokie neteisingi šalies įstatymai, ir ryžtasi aukoti gyvenimą, „kad nuo tėvynės būtų nuplauta ši gėdinga vergijos dėmė“.

Po dešimties metų įsiliepsnojęs pilietinis karas tarp pietinių (vergvaldinių) ir šiaurinių (pramoninių) valstijų baigėsi šiauriečių pergale, ir vergija buvo panaikinta įstatymu, tačiau baisūs vergovės padariniai jaučiami iki šiol.